VĖJARAUPIAI
- Tai ūmi infekcinė liga.
- Ligos sukėlėjas herpes zoster virusas.
- Ligai būdingas pūslelinis bėrimas ir karščiavimas.
- Sergantis asmuo gali turėti net iki 500 pūslelių.
- Bėrimas nusėja visą kūną bei gali išplisti į burnos gleivinę, viršutinius kvėpavimo takus, akių junginę.
- Vėjaraupiai dažniausiai tęsiasi 5 – 7 dienas.
- Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių užtrunka apie 2 savaites (gali svyruoti 10 – 21 d.).
Kokie vėjaraupių simptomai?
- Vėjaraupiams būdingas simptomas – pūslelinis bėrimas, šios pūslelės būna pripildytos skysčio, ilgainiui jos virsta šašais.
- Sergant vėjaraupiais vienu metu stebimi įvairūs bėrimo elementai – rausvos dėmelės, pūslelės, šašai.
- Bėrimas pirmiausiai pasirodo ant rankų, krūtinės, nugaros (dažniau pridengtose kūno vietose nei atvirose), vėliau išplinta po visą kūną, gali išberti ir gleivinę (burnos, akių vokų ar lytinių organų).
- Bėrimas tęsiasi savaitę.
- Bėrimų pūslelinę stadiją lydi intensyvus niežulys.
- Kiti vėjaraupių simptomai gali pasireikšti 1 – 2 dienoms prieš pasirodant bėrimams: karščiavimas, nuovargis, sumažėjęs apetitas, galvos ir raumenų skausmas.
Kaip užsikrečiama?
- Plinta labai greitai oro lašeliniu keliu nuo žmogaus žmogui, užsikrėtusiam asmeniui kosėjant, čiaudint, kalbant, taip pat galima užsikrėsti tiesioginio kontakto keliu per odą, liečiant bėrimus ar netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus.
- Vėjaraupiai yra labai užkrečiama liga, ypač ankstyvąją bėrimo stadiją. Sergantis vėjaraupiais žmogus gali platinti ligą prieš 1 – 2 d. iki atsirandant bėrimams ir tęstis iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5 – 7 dienų). Kai žaizdelės pasidengia šašais, jos jau nebėra pavojingos. Ligonio šeimos nariams rizika užsikrėsti vėjaraupiais siekia 80 – 90 proc.
Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?
Geriausia apsauga nuo vėjaraupių – skiepai. ypač rekomenduojama skiepyti asmenis, kurie anksčiau nesirgo ir:
- Visus anksčiau nesirgusius vėjaraupiais vaikus vyresnius nei 12 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergantys lėtinėmis ligomis, imunodeficitais).
- Suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką.
- Asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi.
- Anksčiau nesirgę paaugliai ir suaugę asmenys, kurių šeimose yra mažų vaikų.
Siekiant apsaugoti asmenis, kurių negalima skiepyti, rekomenduojama pasiskiepyti jų šeimos nariams (jei anksčiau nėra sirgę vėjaraupiais).
