Savižudybė – tai sąmoningas veiksmas, kai asmuo atima sau gyvybę. Tai dažnai laikoma paskutiniu sprendimu, kai žmogus jaučiasi beviltiškai, įstrigęs skausme ar nebegalintis rasti kitų išeičių iš savo problemų.
Savižudybė dažniausiai įvyksta dėl sudėtingo emocinių, psichologinių, socialinių ir biologinių veiksnių derinio, socialinės izoliacijos ar didelių gyvenimo krizių. Dažnai tai susiję su stipriu psichologiniu skausmu, kurio žmogus nebegali ištverti. Savižudybės priežastys gali būti įvairios – nuo depresijos, psichikos sveikatos sutrikimų, traumų iki socialinės izoliacijos ar didelių gyvenimo krizių. Savižudiškus ketinimus taip pat gali įtakoti finansiniai sunkumai, netektys, patyčios, nutrūkę santykiai ir bet kuri kita priežastis.
SAVIŽUDYBĖS RIZIKOS ŽENKLAI
Savižudybės rizikos ženklai gali būti įvairūs, svarbu juos atpažinti, kad būtų galima suteikti pagalbą. Žemiau pateiktoje lentelėje išvardintos trys pagrindinės savižudybės ženklų rūšys:
| KALBA | NUOTAIKA | ELGESYS |
| „Aš vis tiek nieko nepakeisiu“ | Nuolatinis liūdesys, depresija | Staigus pomėgių praradimas |
| „Be manęs jums bus lengviau“ | Beviltiškumo jausmas | Miego sutrikimai |
| „Mano gyvenimas beprasmis“ | Didelis nerimas | Savigrauža ir savęs menkinimas |
| „Negaliu vienas to ištverti“ | Pyktis, susierzinimas, nuotaikos svyravimai | Rizikingas elgesys (alkoholio, narkotikų vartojimas) |
| „Jeigu man kartais kas nors atsitiktų …“ | Gėda ir kaltė | Kalbėjimas apie savižudybę, mirtį |
| „Norėčiau užmigti ir nepabusti“ | Staigus palengvėjimas, nuotaikos pagerėjimas | Socialinis atsiribojimas |
| „Kai numirsiu, tada pasigailėsite“ | Atsisveikinimas, daiktų išdalinimas | |
| Nesirūpinimas išvaizda, asmens higiena |
Savižudiškų ketinimų turintiems asmenims gali pasireikšti energijos stoka, nuovargis, gali atsirasti kūno skausmų be aiškios priežasties. Taip pat galima pastebėti staigius kūno svorio pokyčius. Ankstesni bandymai žudytis yra taip pat labai svarbus savižudybės rizikos ženklas. Visuomenės švietimas apie savižudybės rizikos ženklus galėtų padėti žmonėms atpažinti ir laiku suteikti pagalbą asmenims, kurie galvoja apie savižudybę ar ketina nusižudyti.
Mitus apie savižudybes būtina griauti, nes jie gali trukdyti suprasti šią sudėtingą problemą, užkirsti kelią pagalbai ir stigmatizuoti tuos, kurie kovoja su savižudybės mintimis ar netenka artimųjų dėl tokios tragedijos. Štai kodėl tai svarbu:
1. Mitai skatina stigmą
Kai tikima klaidingais įsitikinimais, pvz., „kalbėjimas apie savižudybę skatina ją įvykdyti“, žmonės gali vengti kalbėtis apie savo jausmus ar ieškoti pagalbos. Tai dar labiau izoliuoja kenčiančius ir apsunkina pagalbos suteikimą.
2. Mitai gali trukdyti suteikti pagalbą
Kai kurie mano, kad „jei žmogus nori nusižudyti, niekas jo nesustabdys“. Toks požiūris gali atimti viltį ir neleisti artimiesiems ar specialistams imtis veiksmų, kurie iš tiesų gali išgelbėti gyvybę. Tyrimai rodo, kad tinkama pagalba ir intervencija dažnai apsaugo nuo savižudybės.
3. Mitai pateikia supaprastintą problemos supratimą
Savižudybė dažnai siejama su sudėtingais veiksniais, kaip psichinės sveikatos sutrikimai, traumos, socialinė izoliacija ar kiti stresoriai. Mitai, pvz., „savižudybė yra savanaudiška“, ignoruoja šią sudėtingą dinamiką ir gali sukelti nesupratimą ar netgi kaltinimą.
4. Mitai gali trukdyti prevencijai
Jei tikima, kad „tie, kurie kalba apie savižudybę, tik nori dėmesio“, žmonės gali nesureaguoti į pagalbos šauksmą. Tačiau faktas yra tas, kad dažnai apie savo mintis kalbantys žmonės ieško pagalbos ir nori, kad juos suprastų.
5. Žinios padeda išgelbėti gyvybes
Griaunant mitus ir skleidžiant mokslu grįstą informaciją, žmonės geriau supranta, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus, padėti kenčiančiam ir skatinti kreiptis į specialistus.
Mitas ne tik atitolina nuo tiesos, bet ir mažina empatiją. Kuo daugiau žmonės žinos faktus ir jausis drąsiau kalbėdami apie šią temą, tuo daugiau galimybių suteikti reikalingą pagalbą ir sumažinti savižudybių skaičių.
Yra daugybė mitų apie savižudybes, kurie gali trukdyti tinkamai suprasti šią problemą ir teikti pagalbą. Žemiau pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių mitų ir faktų:
Mitas 1: „Tie, kurie kalba apie savižudybę, niekada to nepadarys.“
Faktas:
Žmonės, kalbantys apie savižudybę, dažnai siunčia pagalbos signalus. Jie gali ieškoti dėmesio, supratimo ar pagalbos. Visada rimtai vertinkite savižudiškus komentarus.
Mitas 2: „Savižudybė įvyksta be įspėjimo.“
Faktas:
Dauguma žmonių rodo tam tikrus ženklus, pvz., pasikeitusį elgesį, izoliaciją, kalbėjimą apie beviltiškumą ar netiesioginius užuominų apie mirtį.
Mitas 3: „Paklausus žmogaus apie savižudybę, galima jį paskatinti tai padaryti.“
Faktas:
Atviras pokalbis apie savižudybę nepaskatins žmogaus veikti. Priešingai, jis gali jaustis suprastas ir išdrįsti ieškoti pagalbos.
Mitas 4: „Žmonės, ketinantys nusižudyti, nori mirti.“
Faktas:
Dauguma žmonių nenori mirti – jie tiesiog nori pabėgti nuo skausmo, kurio, jų manymu, kitaip neįmanoma įveikti.
Mitas 5: „Savižudybės vyksta tik tarp psichikos sutrikimų turinčių žmonių.“
Faktas:
Nors psichikos sutrikimai yra dažnas veiksnys, savižudybė gali būti susijusi su kitais veiksniais, pvz., gyvenimo krize, netektimi ar ilgalaikiu stresu.
Mitas 6: „Žmonės, kurie bandė nusižudyti, tiesiog ieško dėmesio.“
Faktas:
Savižudybės bandymai yra rimtas pagalbos šauksmas. Jie rodo, kad žmogus susiduria su nepakeliamais sunkumais, kuriems reikia dėmesio ir pagalbos.
Mitas 7: „Jei žmogus atrodo geriau, jis jau nebegalvoja apie savižudybę.“
Faktas:
Kartais, priėmę sprendimą nusižudyti, žmonės gali atrodyti ramūs, nes jie jau „nusprendė“ savo kančias užbaigti. Tai pavojingas laikotarpis, kai reikia būti ypač dėmesingiems.
Mitas 8: „Savižudybės negalima užkirsti kelio.“
Faktas:
Daugeliu atvejų savižudybę galima užkirsti laiku suteikus emocinę ir praktinę pagalbą, stiprinant socialinį palaikymą ir užtikrinant tinkamą gydymą.
Mitas 9: „Kartą pamėginęs nusižudyti, žmogus visada norės tai pakartoti.“
Faktas:
Daugelis žmonių, gavę tinkamą pagalbą po savižudybės bandymo, nebesikartoja tokio elgesio. Ankstyva intervencija ir gydymas gali pakeisti jų gyvenimą.
Šviestis apie savižudybę ir jos mitus yra pirmas žingsnis, siekiant padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.
Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, taip kalbėdami gali ieškoti pagalbos ar pastiprinimo. Daug žmonių, galvojančių apie savižudybę, patiria nerimą, depresiją ir neviltį, gali jaustis taip, kad tiesiog nėra kitos išeities. Apie 80 proc. nusižudžiusių žmonių vienaip ar kitaip yra užsiminę apie savižudybę – arba savo žodžiais, arba elgesiu. Taip, būna savižudybių, kurios įvyksta be jokio perspėjimo, tačiau dažniausiai, prieš įvykstant savižudybei, pastebimi pavojaus ženklai. Todėl svarbu rimtai vertinti tokius pavojaus ženklus, net jeigu jums atrodo, kad tai tik gąsdinimas ar manipuliacija. Paklauskite tiesiai: „Ar tu galvoji apie savižudybę?“.
Kalbėti su žmogumi, išgyvenančiu savižudybės krizę, yra jautri ir atsakinga užduotis. Svarbu parodyti nuoširdų rūpestį, supratimą ir palaikymą.
1. Parodykite dėmesį ir pasiruošimą išklausyti
• Klauskite tiesiai, bet jautriai. Galite pasakyti: „Pastebėjau, kad tau sunku. Ar nori apie tai pasikalbėti?“
• Nebijokite paklausti tiesiai apie savižudiškas mintis, pvz.: „Ar galvoji apie savižudybę?“ Tiesus klausimas gali padėti žmogui jaustis suprastam.
2. Išlikite ramūs ir empatiški
• Klausykite be pertraukų, nevertinkite ir nesmerkite.
• Pasakykite, kad jo jausmai yra svarbūs: „Suprantu, kad dabar tau labai sunku.“
• Venkite frazių, kurios menkina jų išgyvenimus, pvz., „Nesijaudink, viskas bus gerai“ ar „Kitiems dar sunkiau.“
3. Nespręskite už juos, bet siūlykite pagalbą
• Pasiūlykite padėti rasti specialistą: „Ar galėtume kartu surasti, kas galėtų tau padėti?“
• Padrąsinkite pasikalbėti su psichologu, psichiatru ar skambučių linijos savanoriu.
4. Nepalikite vienų, jei yra didelė rizika
• Jei žmogus kalba apie konkrečius savižudybės planus, neatidėliokite ir kreipkitės pagalbos. Įtarus, kad žmogus ketina žudytis, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu 112.
• Užtikrinkite, kad artimiausia aplinka būtų saugi (pašalinti pavojingus daiktus).
5. Būkite palaikantys ilgalaikėje perspektyvoje
• Priminkite, kad pagalba egzistuoja: „Kiekviena situacija gali pasikeisti, galime rasti sprendimą kartu.“
• Nuolat palaikykite ryšį. Kartais vien draugiškas pokalbis gali sumažinti vienatvės jausmą.
Savižudybė yra sąmoningas veiksmas, kurio metu asmuo, dažnai patirdamas didelį psichologinį skausmą, mato vienintelę išeitį – nutraukti savo gyvenimą. Tai sudėtingas ir dažniausiai daugiaveiksnis reiškinys, susijęs su emociniais, psichologiniais, socialiniais, biologiniais faktoriais bei gyvenimo krizėmis. Pastebėti rizikos ženklai – kalba apie beviltiškumą, nuotaikų svyravimai, socialinis atsiribojimas, savęs menkinimas, miego sutrikimai, rizikingas elgesys, atsisveikinimo gestai ar daiktų dalinimas – leidžia laiku atpažinti pavojų ir suteikti pagalbą. Svarbu paneigti mitus, kad kalbėjimas apie savižudybę skatintų ją atlikti arba kad savižudybė yra nenuspėjama ir nebeatitaisoma. Iš tiesų atviras dialogas, emocinė parama, ankstyva intervencija gali išgelbėti gyvybes. Veikiant kartu – klausantis be vertinimo, siūlant konkrečią pagalbą ir esant šalia – galima ženkliai sumažinti savižudybės riziką ir suteikti tikrą vilčių šansą.
Psichologinę pagalbą nemokamai Kupiškio rajono savivaldybėje teikia:
• VšĮ Kupiškio rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (Kupiškio poliklinika), gydytojo siuntimas nereikalingas, registracijos tel.: +370 459 51212, +370 459 51033, +370 459 51902. Skubi psichologinė pagalba teikiama be eilės;
• Kupiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, registracija tel.: +370 616 82982;
• Kupiškio rajono socialinių paslaugų centras, tel. +370 459 51021;
• Kupiškio bendruomeniniai šeimos namai, tel. +370 618 55831;
• Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba, tel. +370 459 35144.
Visą parą telefonu nemokamai jus gali konsultuoti:
• Vilties linija numeriu 116 123
• Jaunimo linija numeriu +370 800 28888
• Pagalbos moterims linija + 370 800 66 366
Nemokamos psichologinės pagalbos linijos:
• Vaikų linija tel. 116 111 (I-VII 11-23 val.)
• Vyrų linija tel. + 370 670 00027 (I-V 10-14 val.)
• Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ tel. +370 604 11119 (I-VII 18-22 val.)
• Sidabrinė linija tel. +370 800 80020 (senjorams, I-V 8-22 val.,VI–VII 11-19 val.)
• Tėvų linija tel. +370 800 90012 (I-V 9-13 val., ir 17-21 val.)
• Psichologinių krizių pagalbos centras numeriu 1815 (I–V 9-19 val., VI 9-15 val.)
Galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam galima rasti pagalbą internetinėje svetainėje www.tuesi.lt.
Informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalba www.pagalbasau.lt
Įtarę, kad žmogus bando nusižudyti, skambinkite pagalbos telefonu 112.
Kupiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure NEMOKAMAI vaikus ir suaugusius konsultuoja psichologė Alina Spaičienė, registracija tel. +370 616 82982.
Straipsnį parengė Kupiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatorė Indrė Klemanskienė, tel. +370 622 949 59.
IŠEITIS VISADA YRA. RINKIS GYVENIMĄ.
